El. paštas:       Slaptažodis:   
Lietuvos burnos higienistų draugija | Žalgirio g. 115, Vilnius | tel. +370.61211514 | info@lbhd.lt

Burnos higiena –

tai burnos ertmės priežiūra, dantų apnašų šalinimas,
siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms.

Naujienos
Naujienos
Apie LBHD
Dantų valymo rekomendacijos
2014 m. Pasaulinė Burnos Sveikatos Diena
2015 m. Pasaulinė Burnos Sveikatos Diena
Nacionalinė burnos sveikatos 2016-2020 metų programa
Narystes registracija
Kontaktai



REGULIARUS APSILANKYMAS PAS BURNOS HIGIENISTĄ TURĖTŲ TAPTI ĮPROČIU

          

            Nepaisant gausios informacijos internete ir spaudoje, burnos higienistės Gretos Mitiukovaites teigimu didelis skaičius atvykstančių pacientų iki šiol nėra pakankamai informuoti apie reguliarios bei profesionaliai atliktos burnos higienos procedūros teikiamus privalumus. Manytina, jog dėl nepakankamo informuotumo pacientai atvyksta burnos higienos procedūrai dažniausiai gydytojo odontologo siuntimu, kai konkrementų nuvalymas jau yra būtinybė dėl nuolatinio dantenų kraujavimo, padidėjusio jautrumo, dantenų nusileidimo ar net atsiradusio danties paslankumo. Dėl visų šių negalavimų gali būti netgi sveiko, tačiau neprižiūrimo danties praradimas. Neretai žmonės mano, kad profesionali burnos higiena yra kosmetinė procedūra, todėl - nebūtina. Tai – mitas.

Pats teorinis teiginys „Profesionali burnos higiena“ – tai burnos ertmės priežiūra, dantų apnašų šalinimas, siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms – dantenų uždegimui (gingivitui), periodontitui ir dantų ėduoniui. Šias ligas sukelia bakterijos, kurios labiausiai kaupiasi ant danties paviršiaus ir dantenų vagelėse. Jos paverčia angliavandenius į rūgštis, kurios ardo dantų struktūrą. Ilgalaikės visiems žinomos dantų audinių pažeidimų pasekmės – dantų, dantenų ir aplinkinių audinių pažeidimai. Tačiau viso to galima išvengti bendradarbiaujant su burnos higienistu, vykdant nuolatinę profilaktikos programą - profesionalią burnos higieną ir reguliarų kokybišką dantų valymą namuose. Į profesionalios burnos higienos procedūrą įeina:

Ø  Mineralizuoto ir nemineralizuoto apnašo šalinimas (ultragarsiniu skaleriu bei rankiniais instrumentais);

Ø  Pigmentinio apnašo šalinimas susidariusio dėl rūkymo, kavos, juodos arbatos ar dažančių maisto produktų vartojimo („Air - flow“ aparatu);

Ø  Dantų bei plombų paviršių poliravimas;

Ø  Asmeninės burnos higienos įvertinimas ir mokymas taisyklingai valyti dantis bei tarpdančius;

Ø  Individualių burnos higienos priemonių parinkimas;

Ø  Gydomųjų preparatų (fluoro) aplikacijų taikymas

 PROBLEMA

            Netaisyklingai valant dantis ant dantų nuolat lieka minkšto apnašo, nuo kurio prasideda apsauginė dantenų reakcija – uždegimas, kurio pagrindiniai požymiai yra dantenų patinimas, paburkimas, paraudimas ir kraujavimas. Dėl negydomo dantenų uždegimo gali išsivystyti periodontitas, kuriam esant vyksta kaulo ir dantį palaikančių raiščių irimas. Minkštasis apnašas – pagrindinė gingivito ir peridontito priežastis. Jis lengvai nuvalomas naudojant asmenines burnos ertmės higienos priemones - dantų šepetėlį, dantų pastą, tarpdančių siūlą, Labai svarbu išmokti tinkamai pašalinti dantų apnašas. Nenuvalius minkštojo apnašo, po 24 val. prasideda jo mineralizacija ir per 10 – 20 dienų minkštasis apnašas virsta konkrementais. Greičiausiai akmenys formuojasi tose vietose, kur atsiveria seilių liaukų latakai, t. y. ant apatinių priekinių dantų liežuvinių paviršių, ant viršutinių krūminių dantų; taip pat kai yra kreiva dantų padėtis ar dantų susigrūdimas. Vien paprasto valymo dantų šepetėlio nepakanka.

 

                          

         1.Esama situacija įvertinama rengenologiškai                    2.Stebimas vaizdas prieš konkrementų pašalinimą ir po procedūros

 

KODĖL KAUPIASI DANTŲ AKMENYS

Dantų akmenys gali kauptis dėl daugybės priežasčių:

Ø  dantų nevalymas, nereguliarus valymas, neteisingas dantų valymas;

Ø  netinkamos ir/ar nekokybiškos dantų valymo priemonės ar dantų šepetėliai;

Ø   minkšto maisto vartojimas, kai dantys nedalyvauja arba mažai dalyvauja kramtyme;

Ø   kai kramtoma viena žandikaulio puse: dešine arba kaire;

Ø  dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, dažniausiai - druskų apykaitos;

Ø  dėl seilių fermentų sudėties;

Ø  neteisinga dantų padėtis (pvz. susigrūdimas);

Ø  ypač gruoblėtas danties emalio paviršius;

Ø  genetiniai faktoriai

 

         

  3. Stebimi konkrementai liežuviniame dantų paviršiuje                            4. Konkrementai A/Ž

 

 

KĄ DARYTI ?

            Minkštas apnašas yra  lengvai nuvalomas naudojant asmenines burnos ertmės higienos priemones – dantų šepetėlį, tarpdančių siūlą ar tarpdančių šepetėlius. Naudojant skalavimo skysčius nėra pašalinamas minkštas apnašas iš tarpdančių taip kaip valant tarpdančius tarpdančių šepetėliais. Todėl dantų skalavimo skysčiai – tai ne pagrindinė apsauga nuo dantų apnašo, bet priemonė – gaiviam burnos kvapui. Todėl negalima maišyti šių dalykų. Dauguma pacientų mano, kad skalaudami burnos skalavimo skysčiais visiškai apsaugo savo burnos ertmę nuo bakterijų kaupimosi. Tai klaidinga nuomonė, nes infekcijos pašalinimui reikalingos pagalbinės priežiūros priemonės, naudojamos tarpdančiams, liežuviui prižiūrėti (liežuvio valiklis ir dantų siūlas ar tarpdančių šepetėliai). Odontologijos klinikoje taikoma viena iš naujausių šių dienų profilaktikos metodikų – SOLO tarpdančių priežiūra mažais tarpdančių šepetėliais.

Plačiau apie solo metodiką skaitykitehttp://www.manosveikata.lt/lt/temos/odontologija-ortodontai/zmones-valosi-dantis-ne-tiek-del-to-kad-sumazintu-dantu-eduonies-rizika-o-del-to-kad-butu-gaivesnis-burnos-kvapas

 

        

Paveikslėlyje matome skirtumus tarp dantų siūlo ir tarpdančių šepetėlio valant tarpdančius. Jeigu pacientui nepavyksta pačiam kasdieninės priežiūros metu pašalinti minkšto dantų apnašo, yra reikalinga ir būtina burnos higienisto pagalba.

    

 

KOKIAS PRIEŽIŪROS PRIEMONES RINKTIS ?

Visi prekybos centrai ir vaistinės mirga nuo gausybės burnos priežiūros priemonių. Kasdieną matome įvairias dantų pastų ir skalavimo skysčių komercines reklamas su vadinamomis „geriausiai Jums“ tinkamomis dantų pastomis. O kaip iš tiesų pasirinkti tinkamas priežiūros priemones (dantų šepetėlį, dantų pastą, tarpdančių priežiūros priemones)?

Dantų pastos yra skirstomos į tris grupes:                                                                                          

Ø  Paprastos higieninės – jos tinkamos kasdieninei dantų priežiūrai, taip pat jose galite rasti balinamųjų medžiagų.

Ø  Profilaktinės – esant polinkiui atsirasti dantų ėduoniui.

Ø  Gydomosios – šių sudėtyje yra antibiotikų, jos skirtos sergant įvairiomis dantenų ligomis ir esant burnos gleivinės uždegimui.

Dantų šepetėliai yra:

Ø  Specialios paskirties (nešiojantys breketus, nenuimamus protezus, implantus).

Ø  Vieno danties šepetėliai (itin gerai išvalo sunkiai pasiekiamas vietas).

Ø  Mechaniniai dantų šepetėliai (dantų apnašas nuvalo efektyviau nei rankiniai).

Ø  Ultragarsiniai šepetėliai ( išvalo net sunkiai pasiekiamas vietas (valo apnašas 3 - 4 mm atstumu nuo šerelių)).

Dantų priežiūros priemones geriausiai Jums pritaikys, tik burnos higienistas. Pacientui pačiam sunku pasirinkti tinkamą dantų pastą ar tarpdančių priežiūros priemones, nežinant tikslios savo burnos ertmės būklės. Tam, kad sau nepakenkti ir nepabloginti burnos ertmės būklės, reikia apsilankyti profesionaliam burnos higienos apmokymui, kurio metu Jums bus parenkamos tinkamos priežiūros priemonės. Tokiu atveju jums nekils abejonių, kurią dantų pastą, dantų šepetėlį ar tarpdančių priežiūros priemones  rinkis kasdieniniam dantų valymui.