Straipsnio autorius:

LSMU dėstytoja, burnos higienistė,

dr. Jūratė Zūbienė

Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių dantų ėduonies paplitimo ir burnos priežiūros įvertinimas

Dantų ėduonis – lėtinė infekcinės kilmės kietųjų danties audinių liga, sukelianti emalio ir dentino demineralizaciją. Ši liga plačiai paplitusi visose amžiaus grupėse (tiek vaikų, tiek suaugusiųjų) ir yra viena pagrindinių suaugusiųjų dantų netekimo priežasčių visame pasaulyje ir Lietuvoje [1, 2, 3]. Tyrimai rodo, kad tarp vyresnio amžiaus žmonių vyrauja ir šakninis dantų ėduonis, dažnos danties kaklelio srities abrazijos dėl kieto šepetėlio, pastos su dideliu abrazyvinių medžiagų kiekiu naudojimo ir periodonto ligų [4, 5, 6]. Vyresnio amžiaus žmonėms pasireiškia ir kitos burnos ligos, kaip antai: kserostomija, ikivėžinės ir vėžinės ligos.

Teigiama, kad sveika burnos ertmė – tai ne tik sveiki dantys ir dantenos, bet ir gera viso organizmo sveikata. Per pastaruosius metus įvyko svarbūs pasikeitimai burnos priežiūros sistemoje. Padidėjo prieinamumas prie modernios dantų priežiūros įrangos, medžiagų ir burnos higienos priemonių [8]. Tačiau norint išsaugoti burnos sveikatą ir pagerinti bendrą organizmo būklę, svarbiausia taikyti profilaktikos priemones, visų pirma visus mokyti asmens burnos higienos ir skatinti šalinti susikaupusias apnašas [4, 5]. Atlikta daugybė epidemiologinių tyrimų, kuriuose analizuojama ir įrodoma burnos higienos reikšmė [5, 6, 7].

Suaugusiesiems turi būti ugdomi burnos higienos įgūdžiai, supažindinama su naujomis burnos priežiūros priemonėmis. Prieš pradedant mokymą, atsižvelgiama į žmogaus kasdieninę veiklą, vartojamus vaistus bei įvertinama burnos būklė ir burnos higienos įpročiai. Ugdant vyresnio amžiaus žmones labai svarbu atsižvelgti ir į žmogaus asmenybę, kad mokymo metu neįžeistume žmogaus [9]. Norint išsaugoti burnos sveikatą, būtina žinoti ne tik ligos atsiradimo ir vystymosi priežastis, bet ir mokėti įdiegti sveikos gyvensenos principus žmonėms.

Nors mitas teigia, kad per vėlu suaugusiesiems keisti per gyvenimą susiformavusius įpročius, tyrimais įrodyta, kad tai yra sėkmingas procesas net ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tiriant vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą profilaktikos programose, pastebėta, kad pagrindinė pasyvumo, neaktyvumo ir nesėkmių pakeisti įpročius priežastis buvo informacijos trūkumas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, nes neišaiškinamos profilaktikos galimybės ir priemonės [9, 10].

Šiuo metu Lietuvoje mažai dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonių burnos sveikatos išsaugojimui, kaip neatsiejamai bendros organizmo sveikatos daliai. Nėra žinoma suaugusiųjų dantų ėduonies ir apydančio ligų epidemiologija, dėl to nėra galimybės pagrįsti pirminės profilaktikos programos reikalingumą vyresniems žmonėms.

Iki šiol Lietuvoje suaugusiems pacientams nebuvo sukurta profilaktikos programa, kuri padėtų išsaugoti sveikus dantis ir išvengti odontologinių ligų, tiesa, buvo kuriamos ir diegiamos odontologinių ligų profilaktikos programos vaikams ir paaugliams. Kaip teigiama PSO dokumentuose, suaugę žmonės, ypač senyvame amžiuje, taip pat turi daug sveikatos problemų. Viena PSO strategijos krypčių – lėtinių ligų profilaktika, kuri ypač būtina vyresnio amžiaus žmonėms [1, 5, 10, 11].

Siekiant pagrįsti burnos sveikatos išsaugojimo profilaktikos būtinybę vidutinio ir senyvo amžiaus žmonėms, reikia duomenų apie gyventojų burnos būklę.

Darbo tikslas – įvertinti Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių dantų ėduonies paplitimą ir intensyvumą bei burnos priežiūros galimybes.

Momentiniam tyrimui atlikti gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas. Tyrimas buvo atliktas kartu su Tarptautine programa „Sveikatos netolygumai ir senėjimas pereinamojo laikotarpio visuomenėse“(HAPIEE). Išsamus burnos būklės ištyrimas atliktas 1141 tyrimo dalyviui, iš kurių 336 Kauno miesto 45–54 metų amžiaus gyventojai (141 vyras ir 195 moterys), 388 tiriamieji 55–64 metų amžiaus (164 vyrai ir 224 moterys) ir 417 Kauno miesto 65–72 metų amžiaus gyventojų (199 vyrai ir 218 moterų). Šiame straipsnyje pateikiame vidutinio ir senyvo (45–72 metų) amžiaus tirtų pacientų burnos būklės rezultatus.

Dantų būklė buvo vertinama, remiantis PSO klinikinės apžiūros kriterijais (WHO Basic methods, 1997) [12]. Dantų apžiūrai naudojamas plokščio vaizdo veidrodėlis ir bukas zondas.

Dantis registruotas kaip sveikas, jei nerasta jokių dantų ėduonies klinikinių požymių. Įvertintas dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas. Ėduonies paplitimas nustatytas apskaičiavus gyventojų, kuriems rasta ėduonies pažeistų dantų, bei visų tirtų gyventojų santykį (procentais). Ligos paplitimas apskaičiuotas atskirai kiekvienai tirtų gyventojų amžiaus grupei. Kiekvienam tiriamajam nustatytas individualus KPI-D ir apskaičiuotas ėduonies intensyvumo indeksas visiems tiriamiesiems, kiekvienai amžiaus grupei ir tiriamųjų lyčiai atskirai. Vertinti visi dantų paviršiai. Duomenims registruoti taikyta skaitinė registravimo sistema. Taip pat buvo įvertinti dantų protezai, protezavimo reikalingumas.

Be objektyvaus ištyrimo, tiriamųjų buvo klausiama, kaip patys rūpinasi savo burnos sveikata, t. y. kelis kartus per dieną valo dantis, kaip dažnai lankosi pas gydytoją odontologą ir kaip patys vertina savo burnos būklę.

Surinkti duomenys buvo sukaupti duomenų bazėse. Statistinė analizė atlikta programa SPSS 13.1. Tikrinant statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Grupių vidurkiams palyginti taikyta dispersinė analizė (ANOVA). Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti imtas chi kvadrato (χ²) kriterijus.

 Rezultatai

 Atlikus statistinę duomenų analizę, nustatyta, kad Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių dantų ėduonies paplitimas siekė 99,9 proc. Šio tyrimo metu visi sveiki dantys nustatyti tik vienam tiriamajam (senyvo amžiaus vyrui). Panašūs duomenys skelbiami ir daugelio kitų mokslininkų atliktuose tyrimuose [5, 13, 14, 15, 16].

Įvertinus Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus gyventojų dantų ėduonies intensyvumą, galime teigti, kad priklausomai nuo amžiaus rezultatai blogėja. KPI-D indeksas sudarė: 21,01±0,3 45–54 metų amžiaus grupėje, 23,52±0,4 55–64 metų grupėje ir 25,63±0,3 senyvo amžiaus grupėje. Dantų ėduonies intensyvumas vyrų yra reikšmingai (p<0,05) mažesnis nei moterų (1 pav.), nors įprasta manyti ir tai galime patvirtinti išanalizavę mūsų tyrimo duomenis, kad moterys labiau rūpinasi savo sveikata. Analogiškus duomenis pateikia ir Šveicarijos mokslininkai. Bertea ir kt. mano, kad hormonų svyravimas moterų organizme turi įtakos burnos sveikatai [17].

 Analizuojant KPI-D komponentus, daugiausia plombuotų (P) dantų (10,41±0,3) nustatyta 45–54 amžiaus Kauno miesto gyventojų grupėje, o ištrauktų (I) dantų (16,96±0,5) daugiausia rasta senyvo amžiaus 64–72 m. gyventojų grupėje (1 lentelė). Nustačius ištrauktų (I) dantų vidurkį, galima teigti, kad senyvo amžiaus tiriamieji turi mažiau kaip 20 dantų. Panašūs duomenys buvo ir anksčiau Lietuvoje Siudikienės ir kt. mokslininkų atliktame tyrime [3] bei tyrime, vertinusiame panašaus amžiaus Vengrijos gyventojus [18, 21]. Tiesa, PSO uždaviniuose numatyta, kad 2010 m. 20 funkcionuojančių dantų turėtų turėti 75 proc. senyvo amžiaus žmonių [1].

1 lentelė. Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių ėduonies intensyvumo indekso sudedamųjų dalių vidurkiai, atsižvelgiant į amžių.

Kaip ir anksčiau atliktame tyrime (1997/1998 m.), nustatėme protezų buvimą ir protezavimo reikalingumą, siekiant atkurti kramtymo funkciją. Tyrimo metu pastebėjome, kad išimamus pilnus protezus nešiojančių pacientų procentas vyresniame amžiumi didėja, t. y. bedančių, kuriems būtini išimami protezai, radome 14 proc. senyvo amžiaus pacientų (2 lentelė). Tokie pat rezultatai buvo gauti ir anksčiau atliktame tyrime [2]. Lyginant su PSO skelbiamais rezultatais (2005 m.), kaimyninėje Lenkijoje senyvo amžiaus bedančių beveik dvigubai daugiau (25 proc.), panašūs rezultatai stebimi Austrijoje (15 proc.) ir Italijoje (13 proc.) [6, 11, 26].

Išanalizavus tyrimo rezultatus, Kauno mieste nustatyta 1,0 proc. bedančių vidutinio ir 1,2 proc. senyvo amžiaus gyventojų, kuriems reikalingi pilni protezai. Dažniau jų reikia vyrams visose tirtųjų amžiaus grupėse (2 lentelė). Šie žmonės tyrimo metu neturėjo protezų ir galima manyti, kad jų mityba buvo nevisavertė, o tai turi įtakos bendrai organizmo sveikatai [5]. Davis ir kt. mokslininkai teigia, kad bedančiai mažiau pasitiki savimi, jiems sunku susitaikyti su veido pasikeitimu, netekus dantų, net nurodo neigiamus pokyčius, atliekant kasdienius darbus, ir poveikį gyvenimo kokybei [24].

 2 lentelė. Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių, kurie turi pilnus dantų protezus arba jiems reikia pilnų dantų protezų, dalis, atsižvelgiant į amžių ir lytį.

Daugelis mokslininkų teigia, kad didelės įtakos dantų būklei turi burnos higiena [15, 16, 18]. Todėl klausėme, kaip dažnai gyventojai valo dantis. Du kartus per dieną dantis valė šiek tiek daugiau kaip pusė (57,7 proc.) 45–54 metų amžiaus tiriamųjų. Jaunesnio amžiaus žmonės geriau prižiūrėjo dantis nei vyresni. Pusė (50,0 proc.) senyvo amžiaus tiriamųjų dantis valė tik vieną kartą dienoje. Visų amžiaus grupių moterys geriau prižiūrėjo dantis nei vyrai (3 lentelė).

3 lentelė. Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus vyrų ir moterų skirstinys, atsižvelgiant į dantų valymo dažnumą amžiaus grupėse.

Atlikus duomenų analizę, galime teigti, kad Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus gyventojų, valančių dantis du kartus per dieną dantų ėduonies intensyvumas (KPI-D 23,04 proc.) reikšmingai mažesnis nei valančių vieną kartą per dieną ar rečiau (KPI-D 24,01 proc.) (p<0,02). Tai buvo pastebėta ir kitų mokslininkų tyrimuose [2, 3, 20, 22, 25].

Tyrimo metu siekėme išsiaiškinti, ar Kauno miesto gyventojai pakankamai rūpinasi savo burnos sveikata ir profilaktiškai du kartus per metus lankosi gydytojo odontologo kabinete. Deja, išanalizavus duomenis, paaiškėjo, kad rečiau nei kartą per metus į gydytoją odontologą kreipiasi 43,2 proc., o net neatsimena, kada buvo 22,6 proc. senyvo amžiaus vyrų (4 lentelė).

4 lentelė. Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus vyrų ir moterų skirstinys, atsižvelgiant į apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnumą amžiaus grupėse.

Šio tyrimo duomenų analizė rodo, kad reikalingas dantų gydymas ir protezavimas, tačiau daugiau kaip trečdalis (37,6 proc.) 45–54 metų amžiaus ir daugiau kaip ketvirtadalis (28,9 proc.) Kauno miesto senyvo amžiaus gyventojų nurodė ekonominę nesilankymo pas odontologą priežastį arba tiesiog įvardijo mažas pajamas ir brangias odontologų paslaugas. Taip pat net 15,8 proc. 45–54 amžiaus tiriamųjų ir 8,9 proc. senyvo amžiaus tiriamųjų baimę įvardija kaip nesilankymo pas odontologą priežastį. Senyvo amžiaus moterys įvardija baimę beveik du kartus dažniau nei vyrai (5 lentelė).

5 lentelė. Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus vyrų ir moterų skirstinys, atsižvelgiant į nesilankymų pas gydytoją odontologą priežastis amžiaus grupėse.

 
Norint išlaikyti gerą burnos sveikatą, reikalinga profesionali burnos hi­gie­na, tačiau tik 13,6 proc. lankosi, o du trečdaliai (70,5 proc.) Kauno mies­to vidutinio ir senyvo amžiaus gyventojų nesilanko pas burnos higienistą ir 15,9 proc. nurodo, kad nežino tokio specialisto. Analizuojant atskirai vyrų ir moterų atsakymų rezultatus, gavome, kad moterys lankosi pas burnos higie­nistą reikšmingai dažniau nei vyrai (atitinkamai:15,7 proc. ir 11,1 proc.), o beveik penktadalis (18,5 proc.) vyrų ir 13,7 proc. moterų sakė, kad nežino to­kio specialisto (p<0,02). Išanalizavus duomenis amžiaus grupėse, paaiškė­jo, kad du trečdaliai (69,8 proc. 45–54 metų, 70,2 proc. 55–64 metų ir 71,3 proc. senyvo amžiaus (c²=29,45; l.l.=4; p<0,001) nesilanko pas burnos hi­gie­­nistą ir net penktadalis (20,9 proc.) senyvo amžiaus tiriamųjų nežino tokio specialisto. Analizuojant atskirai vyrų ir moterų amžiaus grupėse apsi­lankymų pas burnos higienistą dažnumą, gavome, kad 45–54 metų moterys reikšmingai dažniau lankosi pas burnos higienistą nei vyrai (p=0,02) (6 lentelė).
 

6 lentelė. Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus vyrų ir moterų skir­s­­tinys, atsižvelgiant į apsilankymų pas burnos higienistą dažnumą amžiaus grupėse.

Taip pat analizavome, kaip patys tiriamieji vertina savo burnos būklę. Apibendrinus atsakymų rezultatus, galima teigti, kad daugiau kaip pusė (54,5–65,0 proc.) visų apklaustųjų savo burnos būklę vertino vidutiniškai. Ketvirtadalis (24,7 proc.) 45–54 metų amžiaus tiriamųjų ir kas penktas (20,0 proc.) senyvo amžiaus tiriamasis įvertino blogai (6 lentelė). Taigi galime teigti, kad tiriamieji patys supranta ir kritiškai vertina esamą situaciją.

6 lentelė. Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus vyrų ir moterų skirstinys, atsižvelgiant į savo burnos būklės vertinimą amžiaus grupėse.

Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, galime teigti, kad jeigu mūsų žmonės išmoktų įvertinti burnos sveikatos svarbą, gerintų burnos higienos įpročius, tai būtų galima sumažinti odontologinių ligų paplitimą [5, 10, 15, 21] bei bedančių žmonių skaičių, kaip tai įvyko Olandijoje [19] bei Švedijoje [20]. Be abejo, tinkamų burnos higienos įpročių ugdymas nuo vaikystės yra veiksmingesnis, tačiau būtina keisti ir suaugusių bei senyvo amžiaus žmonių požiūrį į dantų priežiūrą. PSO sveikatos programoje skiriamas didelis dėmesys burnos sveikatos išsaugojimui ir akcentuojama, kad ir senyvame amžiuje būtinos burnos sveikatos išsaugojimo programos [5]. Burnos sveikatą gerinančios programos nėra brangios ir neturi šalutinio poveikio. Remiantis mūsų tyrimo duomenimis, galime teigti, kad reikalinga vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių odontologinių ligų profilaktikos programa.

Išvados

1. Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių dantų ėduonies intensyvumas reikšmingai didėja priklausomai nuo amžiaus (21,01–25,63) ir net 14  proc. Kauno miesto senyvo amžiaus žmonių nešioja pilnus išimamus protezus, o dar 1,2 proc. nustatyta protezavimo pilnais protezais reikmė.

2. Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių burnos higienos įpročiai yra netinkami. Du kartus per dieną dantis valo šiek tiek daugiau kaip pusė vidutinio amžiaus tiriamųjų. Visose amžiaus grupėse moterys geriau prižiūri dantis nei vyrai. Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus gyventojų, valančių dantis du kartus per dieną, dantų ėduonies intensyvumas (KPI-D 23,04 proc.) reikšmingai mažesnis už valančiųjų vieną kartą per dieną ar rečiau (KPI-D 24,01 proc.) (p<0,02).

3. Siekiant sumažinti Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus gyventojų dantų ėduonies paplitimą, būtina keisti žmonių požiūrį į dantų priežiūrą, diegti tinkamus higienos įgūdžius, sukurti ir įgyvendinti odontologinių ligų profilaktikos programą suaugusiems bei senyvo amžiaus žmonėms, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos strategija.

Literatūra:

1. Word Health Organization Health 21 – the Introduction to the Health for all policy for the WHO European Region. Copenhagen, 14-18 September 1998.

2. Aleksejuniene J, Holst D, Balciuniené I. Patterns of dental caries and treatment experience in elderly Lithuanians. Gerodontology 2000;17:77-86.

3. Siudikienė J, Petkevičienė J, Klumbienė J. Suaugusių Lietuvos gyventojų apklausa apie stomatologinę pagalbą, dantų būklę ir burnos higienos įpročius (Dental healt care, dental health and oral hygiene study in Lithuanian adul population). Medicina 1999;35:45-50.

4. Petersen PE, Borisenko LG, Leous P. The implementation of the WHO Global Oral Health Programme approach in Belarus - improving  the oral health of older people. Стоматологический журнал 2005;2:4-8.

5. Petersen PE, Yamamoto T. Improving  the oral health of older people: the approach of the WHO Global Oral Health Programme. Community Dentistry and Oral Epidemiology 2005;33:81-92.

6. Petersen PE. The World Oral Health  Report 2003: continuous improvement of oral helth in the 21st century – the approach of the WHO Global Oral Health Programme. Community Dentistry and Oral Epidemiology 2003;31:3-22.

7.  Petersen PE, Kjöller M, Christensen LB, Krustrup U. Changing dentate status of adults, use of dental health services, and achievement of national dental health goals in Denmark by the year 2000. Journal of Public Health Dentistry 2004;64:127-35.

8. Chen M, Andersen RM, Barmes DE, Leclerq MH, Lyttle SC. Comparing oral health systems. A second international collaborative study. Geneva: World Health Organization; 1997.

9. Petersen PE, Bourgeois D, Bratthall D, Ogawa H. Oral health information systems — towards measuring progress in oral health promotion and disease prevention. Bulletin of the World Health Organization 2005;83:686-93.

10. Braine T. More oral health care needed for ageing populations. Bulletin of WHO 2005.

11. Bourgeois D, Nihtila A, Mersel A. Prevalence of caries and edentulousness among 65–74 year olds in Europe. Bull World Health Organ 1998;76:413-417.

12. World Health Organization Oral Health Survays. Basic Methods. 4th. ed. WHO. Geneva, 1997; 66.

13. Marthaler T. Changes in Dental Caries. 1953–2003. Caries Res 2004;38:173-181.

14. Mack F, Mojon P, Budtz-Jorgensen E, Kocher T, Splieth C, Schwahn C, Berhardt O, Gesch D, Kordass B, John U, Biffar R. Caries and periodontal disease of elderly in Pomerania, Germany: results of the Study of Health in Pomenaria. Gerodontology 2004;21:27-36.

15. Hugoson A, Koch G, Göthberg C, Helkimo AN, Lundin SA, Norderyd O, Sjödin B, Sondell K. Oral health of individuals agef 3–80 years in Jönkoping, Sweden during 30 years (1973–2003) II. Review and clinical and radiographic findings. Swed Dent J 2005;29:139-155.

16. Vrbic V. Reasons for caries decline in Slovenia. Community Dent oral Epidemiol 2000;28:126-132.

17. Schiffner U, Reich E. Caries in adolescents, adults and seniors in Germany. Caries Res 1999; 33:286.

18. Kovac-Kavcic M, Skaleric U. The change of DMFT counts in Slovenia. Caries Res 2001; 35:247-251.

19. Kalsbeek H, Truin GJ, Rossum GMJM, van Rijkom HM, van Poorterman JHG, Verrips GH. Trend in Caries Prevalence in Dutch Adults between 1983 and 1995. 1998;32:160-165.

20. Hugoson A, Koch G, Bergendal T, Hallonsten AL, Slotte C, Thorstensson B, Thorstensson H. Oral health of individuals aged 3–80 years in Jonkoping Sweden in 1973, 1983 and 1993. I Review of findings on dental care and oral care habits and knowledge of oral health. Swed Dent J 1995;19:225-241.

21. US Department of Health and Human Services. Oral health in America. A report of the Surgeon General. Rockville, MD: US Department of Health and Human Services, National Institutes of Health, National Institute of Denta and Craniofacial Research; 2000.

22. Walker A, Cooper I, editors. Adult dental health survey — oral health in the United Kingdom 1998. London: The Stationery Office; 2000.

23. Petersen PE, Kjöller M, Christensen LB, Krustrup U. Changing dentate status of adults, use of dental health services, and achievement of national dental health goals in Denmark by the year 2000. Journal of Public Health Dentistry 2004;64:127-35.

24. Davis DM, Fiske J, Scott B, Radtbrd DR. The emotionale ffects of tooth loss: a preliminary quantitative study. Br Dent J 2000;13:503-506.

25. Petersen PE, Aleksejuniene J, Christensen LB and etc. Oral health behaviour and attitudes of adults in Lithuania. Octa odontol Scand 2000;58:243-8.

26. Global oral health data bank. Geneva: World Health Organization; 2004.